Lietuvių kalbos dienos Laičių bibliotekoje prasidėjo pamoka-diskusija „Lietuvos kalbos turtingumas ir grožis“.
Lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Zgirskienė paskaitė žymiausio lietuvių kalbos normintojo Jono Jablonskio, galutinai nustačiusio lietuvių raidyną, įdiegusio daugybę naujadarų – dienų ir linksnių pavadinimus, kalbos ir matematinius terminus – prasmingų citatų. Štai viena iš jų: „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti“. Perskaitytos buvo ir vieno iš raštijos pradininkų, kultūros veikėjo, humanisto Mikalojaus Daukšos citatos, kaip antai: „Sunaikink ją (kalbą) – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę“.
Vyko garsiniai Janinos Degutytės ir Justino Marcinkevičiaus eilėraščių „Gimtoji kalba“ skaitymai. Viktorinos „Kalbos margumynai“ metu lietuvių patarlės buvo ne tik buvo skaitomos, bet ir iliustruojamos. Būsimieji pirmokai klausėsi skaitomų lietuvių pasakų, žiūrėjo animuotą vaizdo įrašą „Abėcėlė“, dainavo daineles. Pedagogė Virginija Grigaitė savo ugdytiniams aiškino lietuvių kalbos svarbą, abėcėlės eiliškumą, rodė raidžių kombinacijas pirštų judesiais.
Minėdami Vietovardžiams skirtus metus, vaikai noriai klausėsi, mokytojų Astos Grencevičienės ir Sigitos Urbonienės, pasakojimų, skaitė, aiškinosi, klausinėjo, piešė piešinius, sugalvojo naujų vietovardžių: vieta, stadione, kur švenčiamos Užgavėnės (gavėnauskynė, gavėnava, moravija, užgavietė, blynvietė ir kt.,), biblioteką, Danielius Maksimovas, pavadino (raidžių kaupykla), mokykla gavo naują pavadinimą (žinyčia). Mokiniai išsakė savo mintis apie Laičių apylinkės vietovardžius, kurių jie nėra girdėję: paplinys (dirbama žemė, lyguma), pukaušis (dirva), puogaraistis (krūmai su įsiterpusiais pievos ploteliais), pašaltinys (šaltiniuota vieta) ir kt..
Didelė prasmė, su kiekvienu ir visada, yra kalbėtis apie kalbą.
Vl. Šlaito viešosios bibliotekos Laičių kaimo padalinio vyresnioji bibliotekininkė Vanda Vinckienė
